vienabasis

vienãbasis, -ė adj. (1) NdŽ, Ldk, Ds, Ob tik įsispyręs, basnirčias: Kurgi leki vienãbasis, da kojas nušalsi Sv. Vailoke aš vienãbasė insikišu, – nešąla Dkk. Vienãbasiam šalta, su autakojais nelenda Trgn.

vienãbasiai adv.: Vienãbasiai apsiavęs Ds. Vienãbasiai ir tai kietai koją inkišu Skdt. Jy išbėgo vienãbasiai karvių iš tvarto varyt Kp.